Šiais metai intensyviau griebiausi senojo alaus rekonstrukcijos. Po eksperimentinio žemaitiško alaus virimo kilo begalė minčių ir noras dar labiau priartėti prie archaiško skonio. Visą laiką pergyvenau, kad naudoju plastmasinius įrankius misai tekint ir fermentuot. Tad šįsyk nutariau panaudoti medį misos tekinimui. Kaip paprastesnį ir lengvai įgyvendinamą tokio įrankio variantą pasirinkau suomišką Kuurną. Kuurną suomiai ir šiandie naudoja savo Sahti gamybai.


Taigi savaitgalį atradęs laisvo laiko griebiausi darbo. Po poros valandų benzo pjūklu ir skobtu jau turėjau pasigaminęs šį įrankį. Prisirinkęs Labanoro girioje kadagių, pievoje – kiečio bei kraujažolės, pelkėje – gailio, bei atradęs savo atsargose viržio, nutariau išsivirti žolinio alaus – gruit’o.
Taigi išskaptuotą lovį (Kuurna) išklojau kadagio šakelėmis. Kadagio šakos veikia ne tik kaip filtras, bet ir kaip antiseptikas bei priduoda puikaus skonio ir aromato. Tik užpylus į lovį mentalą visi namai nukvipo maloniu spygliuočio ir salyklo aromatu. Tikra aromoterapija.

Tokioje aplinkoje vienas malonumas dirbti , tad beverdant misą. Dar spėjau iš panaudoto salyklo išsikepti porą kepaliukų duonos su skrudintom kanapių sėklom.