Kontrolė puola ir pralaimi

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas užsipuolė nezinau.lt blog’o autorių. Mano supratimu visai nepagrįstai. Bet jūs patys paskaitykite kas ten ir apie ką. O mano komentarai būtų tokie:

1. Kas per formuluotės tame rašte? Ten rašo maždaug taip – tikėtina, kad tai yra pažeidimas. O rašto gale reikalauja išimti turinį. Tai čia taip išeina jie patys nežino, t.y. nėra įsitikinę, kad nezinau.lt kažką pažeidė, bet vis tiek reikalauja keisti turinį? KPŠ?

2. Turinys, prie kurio prisikabino Departamento klerkai nėra alkoholio reklama. Kaip pastebėjo komentatorius ir aludaris Pofkė:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMAS, 2 str., 4 p.

Alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus.“

apie jokias įmones ar jų produktus tame rašinėlyje nėra jokios kalbos. Tiesiog apie vyną, alų ir naudingas vyno savybes, apie kurias beje labiai įdomiai ir pagrįstai pasakojo profesorė, biochemijos mokslų habilituota daktarė Vida Mildažienė per Sambarius 2011.

Man regis, šio departamento klerkai neturi pakankamai kompetencijos perskaityti įstatymą ir jį suprasti, ką jau kalbėt apie įstatymo teisingą interpretaciją. Jie turbūt jaučiasi nebaudžiami. Pyst raštą į vieną pusę, pyst į kitą, pyst baudelę 10k litų. O jei kas per teismus ir įrodys, kad jie neteisūs bei prisiteis kompensacijas, tai vistiek ne iš savo kišenės teks mokėti, valstybė padengs. Bet pala pala, o jie nesijaučia valstybės piliečiais?

Ai, maža ir tuščia kalba čia, matyt neturi jie ką veikti, bando įrodyti, kad reikalingi, kad dirba ir tiek, o aš čia suku sau galvą. Tegu suka galvą tie, kurie atsakingi už valstybės tarnautojų kompetenciją bei valstybes resursų efektyvų panaudojimą. Einu lauksiu kol man kokį nors raštelį atsiųs, o aš galėsiu paryškintu tekstu tas jų pretenzijas į titulinį puslapį iškelti, kad visi ilgai ir nuobodžiai skaitytų.

Mielės ir Visata

Čia G+ sistemoje toks žymus namų aludaris Gytis iškelia svarią hipotezę apie mūsų Visatos atsiradimą:

„Jau kurį laiką galvoju apie Didžiojo Sprogimo galimas priežastis. O gal visatos dauginasi kaip mielės, t.y. pumpuravimosi būdu? Motininėje mielės ląstelėje toje vietoje, kur atskilo kita mielės ląstelė, lieka randas. Visatose tai būtų juodosios skylės. Jeigu nebūčiau pradėjęs virti savo alaus, niekada to nebūčiau supratęs.“

Trumpai apie įvykusį alaus kultūros simpoziumą “Sambariai”

Šį savaitgalį Kauno botanikos sode praūžė alaus kultūros simpoziumas „Sambariai“, kurį organizavo asociacija “Tikro alaus draugija“ ir aludarių draugija “Atviras alus”. Labai nesiplėsiu kaip ten ir kas vyko, tik pasakysiu, kad nedalyvavę gali graužtis nagus dėl praleisto puikaus renginio ir neparagauto geriausio Lietuvoje, o gal ir Europoje alaus.

O čia noriu tik padėkoti organizatoriams Ramtynui, Ponui Niekui bei Sauliui už jūsų triūsą vardan žmonių švietimo ir alaus kultūros kėlimo. Taip pat ačiū lektoriams už įdomias paskaitas ir ekskursijas, pagalbininkams padėjusiems virti alų, dalyviams už svarią nuomonę, gerą nuotaiką ir dar geresnį alų.

Tikiuosi renginys taps tradicija, o kitais metais sutrauks dar daugiau žmonių. A, tiesa, sveikinu Gytį su absoliučia pergale geriausio naminio alaus konkurse, Runcę su jo alaus geru įvertinimu ir visus kitus laimėtojus, kurių deja nebeįsidėmėjau dėl vakare pagausėjusio puikaus alaus pasiūlos :) Ir dar šaunuoliai keli mažieji bravorai, kurie nepabūgo šalia geriausių naminio alaus pavyzdžių pastatyti ir savo produkcijos. Valio!

Na o išsamiai, su visais garbingais laimėtojų ir kitų svarbių dalyvių paminėjimais ir nuotraukomis tikiuosi parašys organizatoriai ir/ar kiti ten dalyvavę. Sekite gero alaus naujienas!

Upd. Štai Ponas Niekas ir išvardijo nugalėtojus – dar kartą sveikinu!

Upd. Nr. 2 Ir Ramtyns ką tik pasidalino įspūdžiais. Ačiū dar kartą!

„Ei, nacionalinių įvaizdžių peckeliai. Lietuva – gardi šalis.“

Negaliu nesutikti su Ramtynu, katras teigia: „Ei, nacionalinių įvaizdžių peckeliai. Lietuva – gardi šalis.“.

Nors mano nuomone, galėtų būti dar gardesnė, bet tobulumui ribų nėra, o kryptis man patinka :)

Ir nepamirštam, iš kur tas „best kept secret“ likęs – nuo naminio alaus! Jokiais būdais neleiskim tam apkerpėti, o toliau gilinkimės ir tobulinkime, nes talenta akivaizdžiai mes turime :)

Atviras komercinio bravoro alaus receptas

Pirmą kartą matau, kad komercinis bravoras Lietuvoje atvirai skelbtų savo alaus receptą. Tai yra Širvėnos bravoras. Jie paskelbė savo kvietinio receptą čia. Tiesa, pačio alaus dar neteko ragauti. Nemačiau ir pardavime. Bet pagal patį receptą alus atrodo tvarkingai, įdomiai ir gardžiai. Vien ko vertas sausas apyniavimas su Cascade apyniais! Spėju, kad tai ir pirmas atvejis Lietuvoje, kai komercinis bravoras sausai apyniuoja alų. Šaunuoliai!

Būtinai reiks paragauti kur nors aptikus šio alaus, nes smagu ragauti, kai žinai iš ko alus pagamintas. O gal kas nors jau ragavote ar bent jau matėte kur jo yra?

Alaus prievaizdai vadovaujasi mitais

Ką tik nuvilnijo banga šurmulio dėl žodžių „gyvas“ bei „šviežias“ vartojimo apibūdinant alų. Negalima šių žodžių vartoti, nes pvz. „gyvas“ tarp daugelio savo galimų reikšmių reiškia ir sveikas. O joks alkoholis anot prievaizdų sveikas negali būti. Daugumai žinančių Lietuvos alaus sceną ir jos ypatybs kilo stiprūs įtarimai, kad tai senas prievaizdų bei didžiųjų alaus gamintojų tandemas šias iniciatyvas siūlo, taip bandydamas išsaugoti tuos kelis procentus rinkos slystančius iš jų rankų.

Simboliška, kad tuo pat metu Europoje vyksta simpoziumas, kuriame aptariama alaus nauda žmogui. Ir tai aptaria ne kokie nors aludariai, ar dar blogiau – chroniai, o solidūs profesoriai beigi kitokie mokslininkai. Ten tiesiai šviesiai jie sako, kad alų gerti sveika ir net labai, aišku, saikingai. Daugiau nesiplėsiu, pasiskaitykit geriau patys, o gal kas nors ir rimtesnį rašinį iš to parašysite. Sėkmės!

 

Naminio alaus klubas

Praeitą savaitę teko dalyvauti viename iš pirmų Naminio alaus klubo susirinkimų. Susirinkom 5 žmonės, kas atsinešė savo alaus, kas picą, kas šiaip gerą nuotaiką bei idėjų. Taigi, ragavome alų, kalbėjome apie Klubo organizacinius reikalus. Kadangi tai buvo vienas pirmųjų susirinkimų, tai kalbų buvo daug. Ką ten kalbėjo labai neatsimenu, bet mačiau Veidaknygės grupėje “Mūsų alus” paskelbtas kitas susitikimas – kovo 17 d. O kas įsiminė – tai puikus dalyvių naminis alus.

Ponas Niekas pavaišino savo darytu raudonuoju eliu, kuris buvo puikiai subalansuotas, aiškiai jaučiamas salyklo skonis, švelnus apynių aromtas, nors aš gal naudočiau kiek ramesnius britiškus apynius, o ne aromatingus čekiškus Saaz. Vienu žodžiu – atitinkantis savo stiliaus rėmus alus. Ir labai nustebino atsineštu Skuodo serbentų lambiku – lengvas, rūgštokas, ryškus juodųjų serbentų aromatas, stipriai putojantis – visu kuom truputį priminė sidrą. Įsimintinas alus.

Gytis pristatė savo Baltijos porterį – karamelė ir skrudinti salyklai puikiai jautėsi, tik trūko šiek tiek kūno. Gytis žadėjo kitam savo porteriui nepagailėti miuncheno salyklo. O jo “Schwartzbier” „Afrolietuvis“ buvo puikiai subalansuotas, nors anot aludario jam dar reikėjo pabręsti porą savaitėlių, tačiau šis juodas alus maloniai nuteikė gomurį.

Kiek pavėlavęs namų aludaris Laurynas atsinešė savo dayto amerikietiško kreminio elio – puikiai pavykusio šio stiliaus atstovo – lengvo kūno, aromatingo alaus. Visi kaip sutarę stebėjosi šio alaus “kvietiniu” prieskoniu, nors nei kviečių, nei kvietinio alaus mielių jame nebuvo. Aš spėčiau, kad galbūt tą skonį suteikė kilmingieji vokiški Tettnanger apyniai?

Turbūt pastebėjote, kad daug nuorodų iš šio įrašo veda į www.AtvirasAlus.lt – tai Pono Nieko kuriamas atviro kodo projektas skirtas visiems Lietuvos namų aludariams. Nuostabus, puikus ir dar visoks koks projektas, kurio labai reikėjo. Puiki skaičiuoklė, alaus receptų duombazė. Projektas dar tik pradinėje kūrimosi stadija, bet namų aludarių bendruomenės aktyvumas džiugina. P. Niekas žadėjo artimoj ateity dar daug naujovių jame ir įvairių praplėtimų. Nuo šiol visokiausius receptus dėsiuos ir konstruosiu tik ten.

Taigi tiek, šiam kartui, iki!

Naminis

Kas bendro tarp aludario ir šiukšliavežio?

Sveiki, senokai matyti ir girdėti. Šiandien parašysiu ne apie naminį alų, o apie netikėtą išvyką, kurioje man teko užvakar sudalyvauti. Taigi, viskas prasidėjo nuo to, kad gerbiamas Rokiškis (tas kuris visus piktai keikia ir toliau siuntinėja) paskelbė informaciją, jog renkama grupė žmonių norinčių pasivažinėti su VSA šiukšliaveže ir jos komanda po Vilniaus senamiesčio gatveles. Ilgai negalvojęs nusprendžiau prasiskaidrinti sau niūrų trečiadienio vakarą ir prisijungiau.

Kelionė prasidėjo nuo vizito į VSA bazę, į kurią keliauja mūsų surūšiuotos šiukšlės iš spalvotų konteinerių – stiklas, popierius, plastikas. Taip, taip, senokai sklandė gandai, kad tas visas atliekas verčia į vieną šiukšliavežę ir veža į bendrą sąvartyną, bet pačiam teko įsitikinti, kad atvežamos jos į jau minėtą bazę, kur uolūs (ir labai draugiški) darbininkai jas išrūšiuoja, presai suspaudžia, o po to išveža į perdirbimo įmones, na viskas, kaip ir priklauso.

Štai kaip atrodo jau supresuoti jūsų ir mūsų surūšiuoti bambaliai:

Bet vis tik manau, kad geriau į stiklą pilstyti alų, ir gamtai ir alui ir jo šeimininkui tai geriau :)

Dar įdomesnė dalis laukė vėliau, kai apie 8 val. vakaro prisijungėme prie šiukšliavežės ekipažo, kurio vairuotojas siaurose Vilniaus senamiesčio gatvelėse demonstravo (tiksliau dirbo savo kasdienį darbą) nepakartojamus milžiniško savivarčio valdymo įgūdžius. Man visada kėlė pagarbą šių didelių mašinų vairuotojai sugebantys lyg balerinos manevruoti siaurose gatvelėse, dar ir automobiliais gausiai apstatytose. Labai draugiški ir krovėjai – tai 2 vyrukai, turintys visų senamiesčio kiemų raktus. Labai vikriai išvežantys konteinerius iš kiemų, spėjantys nuotaikingai bei gyvai (nepaisant žvarbaus rudeninio vėjo ir lietaus) papasakoti apie savo darbo kasdienybę. Taip, supratau, kad pozityvus požiūris bei gera nuotaika būtini šiame darbe (kažkuo primena aludarius?), paniurėlis turbūt ilgai neatlaikytų nelabai kvepiančio darbo bet kokiu oru ir dar naktimis…

Taigi, didelis ačiū Jūratei iš VSA, kuri suorganizavo šią iškylą bei nesustodama atsakinėjo į gausius ir ne visada gudrius mūsų klausimus, taip pat ačiū Rokiškiui, katras pakvietė. Ir didelė pagarba žmonėms, kurie su dideliu meistriškumu bei gera nuotaika rūpinasi mūsų miesto švara. Ačiū jums!

Na, o kad jau parašiau įrašą ir nevisai apie alų, tai dabar jau einu rašyt ir apie alų, nes gi blog‘as šis mano vis dėlto apie naminį alų :)

Iki!

Naminis

Kuom pakeisti „Maris Otter“ salyklą verdant alų?

Aš mėgstu anglišką alų, ypač „pale-ale“ tipo. Ieškant tokio alaus receptų internete bei kituose resursuose labai dažnai aptinku „Maris Otter“ pavadinimą, kaip bazinį salyklą. Panaršęs tam pačiam internete supratau, kad tokio salyklo nėra paprasta gauti, todėl pradėjau ieškoti alternatyvų. Kažkuriame iš anglakalbių forumų aptikau patarimą, kuom galima pakeisti šį taip sunkiai gaunamą salyklą. Išbandžiau, ir mano virtas angliškas IPA variantas puikiai pavyko. Taigi, imam 75 proc. bet kokio bazinio dvieilio „pale-ale“ salyklo ir 25 proc. „Vienna“ salyklo. Jei norim dar pataupyti galima dalį „pale-ale“ keisti kokiu nors pilznerio salyklu, bet „Vienna“ salyklas yra būtinas – jis suteikia ryškesnį salyklinį skonį būsimam alui.

Shipyard IPA

Tai tiek pastebėjimų šiam kartui. Gero jums naminio alaus!

Trumpos naujienos apie naminį alų

Trumpai pasidalinsiu keliais naujais atradimais, kurie gali būti naudingi jums – naminio alaus entuziastams:

Ponas Niekas savo asmeniniame puslapyje publikuoja savo receptus bei sukonstravo patogias skaičiuokles vienoje vietoje. Ten net puiki apynių pakaitalų duombazė yra!

Ir dar vienas workshop’as Lietuvoje, kuriame bus verdamas naminis alus.

Tiek šiam kartui trumpai. Gero jums alaus!

Naminis