Kai tik nuspendžiau virti salykliniį alų pradėjau ieškoti šaltkrepšio salinimo-tekinimo kubiluj pasigaminti.  Šaltkrepšių radau kiek nori , bet visi 10-15L talpos. Todėl nelabai tiko prie mano 50L iš kego padaryto virimo puodo.

Parduotuvėje užmačiau  šiukšlių kibirą su dangčiu, ten pat radau ir 35L maistinės plastmasės kubiliuka. Pasitikrinau – 35L kubilas pujkiai tilpo į šiukslinę. Kasoje sumokėjau apie 70 lt.

Maistini kubiliuka apipučiau makrofleksu ir suženijau su šiukšline. Apačioje istačiau kraniuką. Rezultatas – 35L šaltkrepšis už 100Lt.

Taip atrodo "Paskerstas"kubilas

Del filtro nusprendziau nesukti sau galvos ir nuėjau lengviausiu keliu – išniekinau vandentiekio šlangutę. 

Tokiu kubilu naudojaus beveik metus ir jis pujkiai atliko savo darbą. Temperatūra per valandą nenukrisdavo, filtruodavo labai gerai, tačiau buvo ir vienas trūkumas – anga filtruj buvo apie 5 cm nuo kubilo dugno, todėl salyklas esantis žemiau dažnai likdavo saldus.

Viena diena nusprendžiau padaryti angą filtruj kubilo dugne.  Pagalvojau , pasitariau su kolegomis, apsilankiau pas santechnikus kur palikau 50Lt.

Atsidariau alučio ir pradėjau kubilo modifikaciją ).

Filtras turėjo gautis apvalus ))))

Šį kartą filtras guli ant kubilo dugno, viduryje pakilęs apie 1,5cm ,  o tai mažiau nei 5cm )))

Laukė ilgas ir nuobodus darbas grežioti skylutes ))))

Kažin ar 50lt investicija atsipirks?????

Bet kokiu atveju buvo smagu kažką pabandyti patobulinti.

Pirmasis virimas su nauju filtru parodė jog techninis sprendimas pasiteisino. Filtras dirbo puikiai, nesikišo, salyklas kubulo dugne nebebuvo saldus kaip anksciau, o tai reiskia efekryvumo padidėjima, kad ir nežymų.

Pasižiūrėjau malūnų kainas internete, kažkaip pasirodė brangoka 200Lt už „Mėsmalę“ mokėti. Rimtesni malūnai virš 500Lt. Sugalvojau pasigaminti pats.
Radau internete savadarbio malūno pavyzdėlį .

Darbe nuėjau iki cecho ir „paėmiau tekintoją už gerklės“ – rezultatas du volai už butelaitį naminio serbentų vyno.

Nupirkau 4 guolius už 20Lt

Tada iškilo pagrindinė problema – kaip sukonstruoti malūną , kad būtų galima reguliuoti tarpą tarp volelių.
Teko paimti už gerklės dar viena žmogų ). Šį kartą buvo sunkiau, nes tas žmogus mano tėvukas ( alaus negeriantis ir prieš jį nusistatęs galvotas mechanikas).
Po ilgo įkalbinėjimo gimė pakankamai paprasta malūno konstrukcija. Kurią sudarė 6 detalės, 2 spyruoklės , 2 varžtai ir rezervuaras salyklui.
Detales tėvukas darbe išpjovė lazeriu už 20Lt.

Guoliavietės 2vnt.

Išorinės plokštelės 4vnt.

Rezervuaras salyklui.
Kaip paaiškėjo vėliau ,šiek tiek mažokas pagal „Žvėries“ našumą.

Guoliai sudėti į guoliavietę, tarp jų spyruoklė. 6mm2 varžtas su veržle guolio padėties reguliavimui.

Vakare pradėjome malūno surinkimo procesą , kuris truko keletą valandų.
Pirmiausiai plaktuku užpresavome guolius ant volu, tada sudėjome guolius i guoliavietes, įdėjome spyruoklę , uždengėme šonines skardas. Suveržėme 5mm2 varžtais.
Rezultatas.

Prisukome salyklo rezervuarą , kurį tėvukas suvirino darbe pietų pertraukos metu.

O štai ir „Žvėris“

Po kelių sekundžių derinimo darbų atlikome bandomąjį malimą.

Rezultatas pranoko lūkesčius. Puikus traiškymo smulkumo reguliavimas, didelis greitis. Malimui naudojau akuumuliatorinį suktuką. Pilną rezervuarą (kažkur apie 900g ) sumalėme per koki 20s. Kaip sakoma „mali ir šypsaisi“.
Na malūnas dar nėra pilnai baigtas , bet tai tik kelios smulkmenos patogesnio naudojimo užtikrinimui.

Modeslovas.